Michaelo Porterio vertės grandinės supratimas
Vertės grandinė yra amerikiečių ekonomisto ir akademiko sukurta koncepcija Maiklas Porteris 1985 metais išleistame darbe „Konkurencinis pranašumas“. Šis modelis būtinas analizuojant įmonės vidinę veiklą, siekiant optimizuoti jos kuriamą vertę ir konkurencinius pranašumus. Šiame straipsnyje pateikiamas Michaelo Porterio vertės grandinės supratimo ir naudojimo vadovas.
Vertės grandinės apibrėžimas
Vertės grandinė atspindi visą veiklą, kurią įmonė vykdo siekdama kurti, gaminti, parduoti, pristatyti ir palaikyti savo produktus ar paslaugas. Kiekvienas šios grandinės žingsnis laikomas grandimi, kurioje galutiniam produktui galima pridėti vertės – nuo jo dizaino iki galutinio vartotojo naudojimo.
Vertės grandinės komponentai
Michaelo Porterio vertės grandinė suskirstyta į dvi veiklos kategorijas: pagrindinę veiklą ir pagalbinę veiklą.
Pagrindinės veiklos
- Vidinė logistika: gaminiui naudojamų išteklių gavimas, saugojimas ir paskirstymas.
- Gamyba : sąnaudų pavertimas galutiniu produktu.
- Išorinė logistika: gatavos produkcijos sandėliavimas ir paskirstymas klientui.
- Rinkodara ir pardavimas: pirkimo skatinimo strategijos, pardavimo kanalų pasirinkimas, reklama, skatinimas, kainodara ir kt.
- Paslauga: veikla, kuria siekiama išlaikyti ir tobulinti produktą, pvz., aptarnavimas po pardavimo, mokymai, atsarginės dalys ir remontas.
Pagalbinė veikla
- Įmonės infrastruktūra: veikla, kuri palaiko visą vertės grandinę, pavyzdžiui, vadyba, apskaita, teisė, finansai.
- Žmogiškųjų išteklių valdymas : darbuotojų įdarbinimas, mokymas ir įgūdžių tobulinimas.
- Technologinė plėtra: moksliniai tyrimai ir plėtra, automatizavimas, projektavimas, gamybos procesų tobulinimas.
- Pirkiniai: gamybai reikalingų žaliavų, išteklių, paslaugų įsigijimas.
Vertės grandinės naudojimas siekiant sukurti konkurencinį pranašumą
Didžiausią vertę kuriančių veiklų nustatymas leidžia įmonei sutelkti dėmesį į šias sritis optimizuoti jų pasirodymas ir maksimaliai padidinti jų Konkurencinis pranašumas. Tai galima padaryti sumažinant išlaidas arba suteikiant diferencijavimą, už kurį klientas nori mokėti.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kaip kiekviena veikla sąveikauja su kitomis. Pavyzdžiui, technologijų plėtros pastangos gali pagerinti gamybą, o tai sumažina vidaus ir išorės logistikos sąnaudas ir galiausiai daro įtaką rinkodaros strategijai ir pardavimui.
Michaelo Porterio vertės grandinės modelis išlieka galingu įrankiu įmonėms, norinčioms giliai suprasti savo vidinius procesus ir ieškoti būdų, kaip išsiskirti rinkoje. Tačiau labai svarbu šį modelį pritaikyti prie įmonės ir pramonės, kurioje ji veikia, ypatumų, kad būtų galima gauti kuo daugiau naudos.
Pirminės ir pagalbinės veiklos įmonėje analizė
Kai domimės vidine įmonės struktūra, būtina suprasti, kaip ji kuria vertę. Tam įprasta remtis vertės grandinės modeliu Maiklas Porteris. Šis modelis suskirsto įmonę į strategines veiklas, kurias galima suskirstyti į dvi dideles kategorijas: pirminę veiklą ir pagalbinę ar pagalbinę veiklą. Dabar išsamiai panagrinėkime šias dvi veiklos rūšis ir jų svarbą kuriant vertę įmonėje.
Pirminės veiklos analizė
THE pagrindinė veikla Įmonės yra tie, kurie tiesiogiai dalyvauja kuriant galutinį produktą ar paslaugą, todėl yra būtini norint suteikti vertę klientui. Paprastai jie skirstomi į penkias pagrindines kategorijas:
- Vidinė logistika: Tai apima žaliavų gavimą, saugojimą ir paskirstymą.
- Gamyba : Tai žaliavų pavertimo galutiniais arba pusgaminiais etapas.
- Išorinė logistika: Tai susiję su gatavų produktų sandėliavimu ir paskirstymu klientams.
- Rinkodara ir pardavimas: Ši veikla apima produkto reklamavimą ir pardavimo uždarymą.
- Paslauga: Tai apima visą aptarnavimo po pardavimo veiklą, pvz., klientų aptarnavimą ar garantijas.
Kruopšti pirminės veiklos analizė leidžia nustatyti įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses jos vertės kūrimo procese, todėl gali būti pateikta nemažai rekomendacijų, kaip optimizuoti vertės grandinę.
Pagalbinės veiklos analizė
THE paramos veikla, arba pagalbinę veiklą, teikti reikiamą pagalbą pirminei veiklai, kad jos galėtų efektyviai veikti. Paprastai juos sudaro šie elementai:
- Įmonės infrastruktūra: Tai apima valdymą, planavimą, finansus, apskaitą, teisinius reikalus ir kt.
- Žmogiškųjų išteklių valdymas : Visa veikla, susijusi su moksliniais tyrimais, įdarbinimu, mokymu ir personalo tobulėjimu.
- Technologinė plėtra: Apima visą MTEP, inovacijų ir produktų ar procesų tobulinimo veiklą.
- Tiekimas: Tai susiję su išteklių, žaliavų, paslaugų, mašinų ir kt., įsigijimu.
Pagalbinė veikla atlieka lemiamą vaidmenį optimizuojant pirminę veiklą. Taigi sėkminga įmonė pasirūpins efektyvios paramos veiklos plėtra, stiprindama savo konkurencingumą.
Apibendrinant, pagrindinės ir pagalbinės veiklos atskyrimas ir analizė leidžia įmonėms aiškiai atskirti, kur ir kaip jos gali padidinti savo veiklos ir strateginį efektyvumą. Šis požiūris yra būtinas visoms įmonėms, norinčioms pagerinti savo konkurencinę padėtį rinkoje.
Vertės grandinės optimizavimas, kad ji būtų geresnė už konkurentus
Didėjant konkurencijai, vertės grandinės optimizavimas tampa strategine būtinybe bet kuriai įmonei, siekiančiai išsiskirti. Gerai jį įvaldę gali suteikti Konkurencinis pranašumas nemenkas.
Silpnų grandžių stiprinimas
Kiekviena vertės grandinės veikla turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Optimizavimas susideda iš identifikavimo silpnosios grandys ir juos sustiprinti. Arba įtraukiant pagrindinius įgūdžius, arba perduodant tam tikras nestrategines operacijas, kad būtų galima sutelkti dėmesį į pagrindinę veiklą. Svarbiausia yra nuolat tobulinti kiekvieną segmentą, kad visuma būtų tvirtesnė ir efektyvesnė.
Technologijų integravimas
Panaudojimas naujų technologijų yra galingas optimizavimo svirtis. Skaitmeninės priemonės, ypač pramonėje 4.0, leidžia padidinti efektyvumą, sutrumpinti terminus ir pagerinti kokybę. Nuo projektavimo iki platinimo, integruojant tokias sistemas kaip ERP (įmonės išteklių planavimas), CRM (ryšių su klientais valdymas) ar skaitmeninės tiekimo grandinės valdymo platformos, kiekviename etape sukuriama vertė transformuojama.
Lean požiūris ir nuolatinis tobulėjimas
Imkitės požiūrio liesas siekiama maksimaliai padidinti klientų vertę ir sumažinti atliekų kiekį. Naudojant tokias metodikas kaip „Six Sigma“ ar „Kaizen“, nuolatinis tobulėjimas tampa esminiu įmonės procesu. Tai apima esamų procesų analizę, nereikalingų užduočių pašalinimą ir darbo eigos kiek įmanoma supaprastinimą.
Tarpfunkcinis bendradarbiavimas
Sėkmingas optimizavimas negali būti pasiektas be glaudaus bendradarbiavimo tarp skirtingų įmonės padalinių. Dalijimasis informacija ir bendravimas tarp tyrimų, gamybos, rinkodaros, pardavimo ir garantinio aptarnavimo komandų stiprina vertės grandinės efektyvumą. Tai užtikrina bendrą nuoseklumą ir gebėjimą prisitaikyti prie rinkos pokyčių.
Orientacija į klientą
Vertės grandinės optimizavimas turi siekti geresnio klientų pasitenkinimo, nes tai galiausiai garantuos konkurencinį pranašumą. Kliento poreikių supratimas, pasiūlymo personalizavimas, pastovios kokybės užtikrinimas ir pristatymas per žadėtus terminus – tai veiksniai, kurie įtvirtins įmonės pozicijas konkurencijos akivaizdoje.
Veiklos rodiklių stebėjimas
Galiausiai, joks optimizavimo procesas nėra baigtas be veiklos stebėjimo sistemos. Reguliarus stebėjimas KPI (Key Performance Indicators) leidžia įvertinti įgyvendintų pakeitimų efektyvumą ir prireikus koreguoti situaciją. Labai svarbu įvertinti optimizavimo poveikį pelningumui, bet ir klientų pasitenkinimui.
Konkretūs vertės grandinės pritaikymo įvairiuose sektoriuose pavyzdžiai
Gamybos pramonė
Automobiliai su Toyota
Toyota, pasaulinis automobilių pramonės lyderis, yra puikus vertės grandinės diegimo pavyzdys. Taikydami Toyota gamybos sistema (TPS), gamintojas optimizuoja savo veiklą, akcentuodamas atliekų šalinimą. Kiekvienas žingsnis, nuo projektavimo iki gamybos iki logistikos, yra kruopščiai tikrinamas, siekiant maksimaliai padidinti efektyvumą ir sukurti pridėtinę vertę.
Technologijų sektorius
Programinė įranga su Microsoft
Microsoft naudoja vertės grandinę, kad išliktų konkurencinga programinės įrangos ir IT paslaugų pramonėje. Daug investuodama į pagrindines veiklas, tokias kaip MTEP plėtra, ryšių su klientais valdymas ir debesijos paslaugos, bendrovė kuria tvirtą ir diversifikuotą vertės pasiūlymą, užtikrindama savo dominavimą rinkoje.
Sveikatos sektorius
Farmacijos su Pfizer
Farmacijos kompanijoms, pvz Pfizer, vertės grandinė yra gyvybiškai svarbi kuriant naujus vaistus. Pradedama nuo fundamentinių tyrimų, po to seka klinikiniai tyrimai, didelio masto gamyba ir baigiasi efektyviu platinimu. Be to, Pfizer integruoja po pardavimo paslaugas, pvz., šalutinio poveikio stebėjimą, kad užbaigtų savo vertės grandinę.
Maisto sektorius
Greitas maistas su McDonald’s
Greito maisto sektoriuje, McDonald’s stengiasi optimizuoti savo vertės grandinės modelį. Įspūdingi to pavyzdžiai yra virtuvės procesų standartizavimas, efektyvus tiekimo grandinės valdymas ir sklandi klientų patirtis. Šios pastangos virsta gebėjimu greitai aptarnauti didelį klientų skaičių išlaikant pastovią kokybę.
Prabangos sektorius
Aukštoji mada su Chanel
kanalas, prabangos ikona, parodo vertės grandinės svarbą aukštojoje madoje. Dėmesys gaminio dizaino detalėms, žaliavų pasirinkimas, neprilygstamos amatininkų žinios ir rafinuota rinkodara apibrėžia vertės grandinę, pateisinančią aukščiausios kokybės prekės ženklo poziciją.
Ankstesni pavyzdžiai aiškiai rodo, kad, nepaisant sektoriaus, vertės grandinė yra svarbiausia norint suprasti, kaip įmonė gali išsiskirti ir patvirtinti savo buvimą rinkoje. Porterio metodas suteikia pagrindą vertę kuriančių veiklų analizei ir optimizavimui. Kiekviena įmonė gali pritaikyti ją prie savo konkretaus konteksto, kad sukurtų tvarų konkurencinį pranašumą.
