https://www.youtube.com/watch?v=ShLittT7RTE
Žmogaus intelekto modeliavimas naudojant AI?
Gebėjimas imituoti žmogaus intelektą mašinomis visada buvo išskirtinis tiek mokslininkų, tiek plačiosios visuomenės žavesys. Jei idėja apie mašiną, galinčią mąstyti, mąstyti ir suprasti kaip žmogus, vis dar gali atrodyti kaip mokslinė fantastika, dirbtinio intelekto (DI) pažanga mums įrodo, kad esame arčiau šios realybės nei bet kada. Išsklaidykime kartu šio įspūdingo žmogaus intelekto modeliavimo aspektus.
Kas yra žmogaus intelekto modeliavimas?
Žmogaus intelekto modeliavimas mašinomis, dažnai vadinamas stipriu AI arba bendruoju AI, reiškia kompiuterinės programos gebėjimą atlikti užduotis, kurioms, jei jas atliktų žmogus, prireiktų intelekto. Tai apima kalbos supratimą, modelių ir vaizdų atpažinimą, racionalų sprendimų priėmimą ir net kūrybiškumą.
Pagrindinės AI technologijos
Siekiant imituoti žmogaus intelektą, įgyvendinamos kelios technologijos ir metodai:
– Mašininis mokymasis : algoritmai, leidžiantys mašinoms tobulėti naudojant patirtį ir duomenis.
– Gilus mokymasis : mašininio mokymosi pogrupis, kuris naudoja dirbtinius neuroninius tinklus, kad imituotų žmogaus smegenų veiklą.
– Natūralios kalbos apdorojimas (TLP) : technologija, leidžianti mašinoms suprasti ir generuoti žmonių kalbą.
Šias technologijas dažnai palaiko didžiuliai duomenų rinkiniai ir didelė skaičiavimo galia, leidžianti joms atpažinti sudėtingus modelius ir „priežastis“ panašiais būdais, kaip žmogaus protas.
Iškalbingi žmogaus intelekto modeliavimo pavyzdžiai
Keletas didelių technologijų kompanijų projektų ir produktų parodo, kaip toli mes nuėjome imituodami žmogaus intelektą:
– IBM su jo sistema Vatsonas, žinomas kaip laimėjęs „Jopardy“! prieš žmonių konkurentus.
– Google DeepMind sukurtas AlphaGo, programa, kuri įveikė pasaulio čempioną „Go“ – žaidimo, garsėjančio savo sudėtingumu.
– OpenAI išsivystė GPT-3, kalbos modelis, galintis sukurti stebėtinai nuoseklius ir kontekstui svarbius tekstus.
Žmogaus intelekto modeliavimo privalumai ir pasekmės
Žmogaus intelekto modeliavimas turi daug privalumų, galinčių pakeisti mūsų visuomenes:
– Sudėtingų užduočių automatizavimas
– Sprendimų palaikymas svarbiose srityse, tokiose kaip medicina ar finansai
– Natūralesnė ir intuityvesnė sąveika su technologijomis
– Dirbtinio intelekto papildytos naujovės ir kūrybiškumas tokiose srityse kaip menas ir dizainas
Tačiau ši pažanga kyla dėl etinių klausimų ir iššūkių, įskaitant AI sistemų saugumą, galimą mašininio mokymosi šališkumą ir poveikį užimtumui bei visuomenei.
Žmogaus intelekto modeliavimo ateitis
Ilgalaikis žmogaus intelekto modeliavimo potencialas kelia tiek entuziazmo, kiek klausimų. Galime tikėtis didelės pažangos tokiose įvairiose srityse kaip asmeninė robotika, individualizuota medicina ir net pažangios transporto sistemos. Glaudus bendradarbiavimas su AI gali paskatinti mus permąstyti savo darbo būdą, laisvalaikio veiklą ir sąveiką su mus supančiu pasauliu.
Technologinės ribos, slypinčios už autonomijos šydo
Tobulos AI autonomijos iliuzija
Visiškai autonomiškos mašinos ar sistemos, galinčios veikti be jokios žmogaus priežiūros, idėja žavi ir skatina daugybę projektų. Tačiau techninė realybė pasirodo sudėtingesnė. Sistemoms, šiuo metu parduodamoms su „autonominiu“ ženklu, reikia daugybės sąlygų ir apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas jų saugus ir efektyvus veikimas.
Neabejotina priklausomybė nuo žmogaus priežiūros
Nors dažnai kalbame apie autonomines transporto priemones ar buitinius robotus, galinčius savarankiškai priimti sprendimus, žmogaus stebėjimas dar toli gražu nėra pasenęs. Prekiniai ženklai kaip Tu esi čia o jų pusiau autonominės transporto priemonės yra puikus pavyzdys: nepaisant jų meistriškumo, dėl netikėtų iššūkių, galinčių atsirasti kelyje, vairuotojas reikalauja nuolatinio dėmesio.
1. Nuolatinis atnaujinimas ir priežiūra
2. Priežiūra nelaimingų atsitikimų prevencijai
3. Rankinis įsikišimas gedimo ar nenumatytų aplinkybių atveju
Mašinų vizualinio suvokimo, konteksto supratimo ir prisitaikymo prie nenumatytų įvykių apribojimai pabrėžia būtiną žmogaus priežiūros poreikį.
IBM, Google, ir kiti AI srities lyderiai nuolat dirba siekdami peržengti šių technologijų ribas, susidūrę su šiais esminiais apribojimais.
Dabar, kai viskas slypi: pažiūrėkime, kodėl, AI iš tikrųjų yra tik intelekto iliuzija…
„ChatGPT“ sąveikos supratimo ir sąmoningumo iliuzija
Bendraudami su dirbtinio intelekto sistemomis, tokiomis kaip „ChatGPT“, dažnai gali atrodyti, kad bendrautume su subjektu, kuris supranta ir dalijasi jausmais ar patirtimi, panašiais į mūsų pačių. Tai dar labiau stebina pažangiomis platformomis, kurios sukuria nepaprastą sklandumą ir nuoseklumą.
Tačiau turime sustoti ir įžvelgti šių mainų tikrovę: tai supratimo ir sąmonės iliuzija, o ne tikras emocinis ar pažintinis intelektas, panašus į žmonių.
Supratimo iliuzija
Tokie modeliai kaip „ChatGPT“ yra apmokyti naudoti didžiulius tekstinių duomenų kiekius ir gali generuoti atsakymus, kurie atrodo tinkami ir informuoti. Tačiau šis aktualumas yra sudėtingų algoritmų, o ne tikro pasaulio ar konkretaus pokalbio konteksto supratimo rezultatas.
– Raktinių žodžių atpažinimo gebėjimas
– Nuosekliųjų sakinių surinkimas naudojant prognozavimo modelius
– Gilaus konteksto supratimo trūkumas
Sąmonės iliuzija
Bendraujant su AI pagrindu veikiančiu pokalbių robotu galima manyti, kad jis yra sąmoningas dėl aukšto personalizavimo ir atsakymų pritaikymo lygio. Tačiau sąmonė apima subjektyvų pasaulio patirtį, gebėjimą patirti savarankiškus jausmus ir mintis, o tai viršija dabartines AI galimybes.
– Empatiški atsakymai be tikrų emocijų
– Personalizavimo imitacija be tapatybės suvokimo
– Interesų modeliavimas be tikrų pageidavimų ar norų
